Norvegija, 1915-ųjų sausio mėnuo. Bastiojos saloje jau antrą dešimtmetį veikia nepaklusnių berniukų internatas. Vieta šalta ir šiurpi – liaudyje ja gąsdina vaikus: „Jei būsi negeras, išsiųsiu į velnių salą“. Tvarka čia geležinė, o nuo visuomenės atskirti berniukai auklėjami sadistiniais metodais. Juos baudžia psichologiškai ir fiziškai, užuot ruošę gyvenimui, išnaudoja kaip nemokamą darbo jėgą. Vieną dieną čia išlaipinamas septyniolikmetis Erlingas. Gindamasis jis netyčia užmušė policininką, todėl suėjus aštuoniolikai bus perkeltas į suaugusiųjų kalėjimą. Vaikinas turi aiškų tikslą – žūtbūt pabėgti iš salos. Tačiau prakeiktoje kankinimo įstaigoje jis susibičiuliauja su kitais vaikinais ir bėgti vienam nebeleidžia draugiškumas. Mokiniai ima burtis ir slapčia ruošiasi pragaištingam maištui.

„Ta vieta buvo apipinta legendomis. Apie ją šiek tiek girdėjau augdamas. Smalsumas mane nuvedė į Nacionalinį archyvą, kur galėjau pasirausti senuose dokumentuose. Svarsčiau, kodėl apie tą vietą taip mažai žinoma? Greitai supratau, kad medžiaga labai tinka dramatiškam filmo pasakojimui. Tai istorija, kuri papasakos svarbius dalykus apie „įstaigų“ žmones, parodys tam tikrą elgesį, padės atskleisti, kas nutinka uždarose institucijose, kai per daug galios atiduodama į vos kelių žmonių rankas,“ – sako režisierius Marius Holstas.