Vynuogininkas Rikas su žmona ir dviem paauglėmis dukromis gyvena idiliškame Šveicarijos kaimelyje, įsikūrusiame miškingų Alpių papėdėje. Ramų ir harmoningą šeimos gyvenimą sudrumsčia bundantis vyresniosios dukters Lilės seksualumas. Mergaitė tampa moterimi, ir Rikas pats to nesuvokdamas pažvelgia į ją ne kaip tėvas, o kaip vyras. Išsigandęs dviprasmiškų savo jausmų jis atitolsta nuo dukters. Ši pradeda jaustis atstumta. Lilė trokšta, kad santykiai su tėvu būtų tokie patys kaip ir anksčiau, jos pavydą pakursto nepasikeitęs jaunėlės ir tėvo bendravimas. Siekdama susigrąžinti prarastą vaikystės rojų, ji pradeda kaprizingą žaidimą, kuriame tėvą paverčia savo žiaurių poelgių liudininku. Telkiantis neišsakytoms nuojautoms ir nutylėjimams, konfliktas šeimoje gilėja ir galiausiai baigiasi tragedija.

„Tai istorija apie pagundas, melus ir tiesą, apie tai, kaip tėvus valdo vaikai, o vaikus – tėvai. Filme, užuot siekus aiškinti, kodėl Lilė pasielgė taip, kaip pasielgė, ar psichologizuoti, klausiama „kodėl“, apmąstoma, užsimenama, svarstoma nepateikiant galutinio sprendimo. Bejėgiškumo jausmas susidūrus su nusikaltimu pažadina norą suprasti. Įprasta manyti, kad žiaurumas, sadizmas ar polinkis griebtis smurto kažkuriuo būdu yra „pasėtas“ nusikaltėlio biografijoje: trauminę patirtį priimta laikyti socialinės neteisybės priežastimi. <...> Mane labiausiai vilioja analizei neprieinama dalis –
žingsnis, nuo kurio prasideda tragedija,“ – sako režisierė Katalina Gödrös.