8-asis dešimtmetis. Sonja su vaikais atvyksta į Trinidadą. Čia inžinieriumi jau kuris laikas dirba jos vyras. Ji tikėjosi „trečiojo pasaulio“, tačiau patenka į keistą aplinką – namai su tarnais, vienodai nuobodžios dienos, vakarėliai ir kokteiliai plepant su panašaus likimo žmonomis. Tuštybė, prie kurios reikia priprast kaip prie karščio. Vaikai laksto basomis, gaudo nepažįstamus egzotiško krašto kvapus ir garsus, prasimano žaidimų, o ją šios užsitęsusios atostogos slegia. „Gyvenimas čia kitoks“, sako jai vyras. Sonja nelauktai sužino apie vyro išdavystę, todėl jo paguodos žodžiai skausmo nesušvelnina. Ji grimzta į nežinią, neviltį, pyktį ir beprasmybę, iš kurios turės ieškoti naujų kelių į save ir į susitaikymą.

„Norėjau papasakoti apie egzotišką ir subtilią meilę, tokią kaip pačios Sonjos pasaulėžiūra – sukurti moters, pirmąkart prarandančios save, portretą ir nelengvą sutuoktinių poros kelio atgal pas vienas kitą istoriją. Istorija ir paprasta, ir sudėtinga. Paprasta, nes pasakoja apie pažįstamus dalykus, sudėtinga, nes tai jaudinanti kelionė į Sonjos vidų, pasąmonę – į tai, kas neišreiškiama žodžiais,“ – sako režisierė Maria Sødahl.